The List


ACNSS-Albanian Center for National Security Studies

QSHSSK

 Webmail

KONTAKTONI

email:

xhavit_shala@acnss.com

P.O.Box:

2378,Tirana- Albania

The List of ISPs

Zhvillohet ceremonia e pėrurimit tė librit "Shqiptarėt nė udhėkryq"

Zhvillohet ceremonia e pėrurimit tė librit "Siguria Kombėtare dhe Sfidat e Integrimit" 

 

 Nė pritje tė nėntorit tė katėrt

 Kujdes! Serbėt po eksportojnė krizėn

 Lėvizja e lirė dhe trafiku njerėzor

 Vorio-Epiri, njė ėndėrr nė arkivol

 Sherifėt serb nė veprim

 Kanabisi, pushteti dhe komuniteti

 

 Tė tjera >>>

 
 
 

 

Askush nė Europė nuk na kėrkon tė heqim dorė nga myslimanizmi

 

Intervistė e Zotit Xhavit Shala, Drejtor i Qendres Shqiptare tė Studimeve pėr Sigurinė Kombėtare, dhėnė pėr revistėn “Hėna e Re” revistė e Bashkėsisė Islame tė Maqedonisė. Botuar nė numrin 188, tė datės 20 Korrik 2006, Shkup-Maqedoni.

 

Bisedėn tonė do ta kishim filluar me njė analizė tė shkurtė mbi njėrin nga debatet mė tė nxehtė tė zhvilluar ndonjėherė nė shoqėrinė shqiptare: debati i zhvilluar nė mes tė Kadaresė dhe Qosjes, mbi identitetin tonė kombėtar. Tė tjerėt qė iu bashkangjitėn kėtij debati shkaktuan goxha polarizimi duke konstatuar se, kemi tė bėjmė me tendenca pėr euro-shqiptarizim tė kulturės lindore si dhe me tendencat pėr turko-arabizim evro-shqiptarizmės. Cila ishte esenca e kėtij debati dhe a ndani mendimin se, debati nė fjalė, megjithatė ishte nė funksion tė demitizimit tė ēėshtjeve si dhe nė funksion tė asaj se nė shoqėrinė shqiptare nuk guxon tė ketė tabu tema!

 

Debati Kadare-Qose pėr identitetin tonė kombėtar ėshtė produkt i njė shqetėsimi tė madh qė kanė shqiptarėt, atė tė integrimit nė strukturat euroatllantike. Kjo pasi identiteti ėshtė lidhur me qytetėrimin dhe qytetėrimet, pėrgjithėsisht, kanė qenė boshti i integrimit tė shteteve dhe mbeten baza kryesore rreth tė cilave krijohen aleanca tė ndryshme politike, ekonomike e ushtarake. Edhe BE-ja, pavarėsisht sė ėshtė proklamuar si njė organizėm qė grupon shtetet mbi bazėn e vlerave tė demokracisė e tė ekonomisė sė tregut, gjerėsisht ėshtė komentuar se ka pėrfshirė vetėm vende qė i pėrkisnin qytetėrimit perėndimor, qytetėrim i cili, nė bazė, ka besimin e  krishterė. Integrimi i shqiptarėve nė strukturat politike dhe ato tė sigurisė, pėrkrah vendeve tė qytetėruara perėndimore ėshtė njė ėndėrr e kahershme. BE-ja tashmė ėshtė para njė sprove tė vėshtirė, sepse shtete me njė popullsi krejtėsisht myslimane si Turqia apo pjesėrisht tė tillė si Shqipėria, jo vetėm aspirojnė, por dhe po ndėrmarrin hapa aktivė pėr t’u anėtarėsuar nė “klubin e krishterė”. Kjo ka bėrė qė, qarqet politike dhe intelektuale europiane dhe me gjėrė, tė pėrfshihen nė njė debat, sidomos pas hedhjes nė treg tė tezave pėr frenimin e zgjerimit tė BE-sė me Turqinė dhe vendet e Ballkanit Perėndimor.

 

Debati ėshtė pasqyruar dhe nė nivel kombėtar, pas bindjes nė heshtje se qytetėrimi dhe pėrkatėsia fetare luajne rol tė rėndėsishėm pėr anėtarėsimin nė BE. Debati rreth pėrkatėsisė sė qytetėrimit tonė dhe rolit tė besimeve fetare ka pėrfshirė nivelet politike e intelektuale. Kėsaj i ka kontribuar dhe debati Kadare-Qose, ndonėse ai nė disa raste ka rrėshqitur nga niveli akademik nė atė personal,duke ēuar nė shpenzime tė panevojshme energjish.

 

Pavarėsisht dėshirės sonė, periudha e gjatė e pushtimit otoman nuk kishte si tė mos linte gjurmėt e saj nė kulturėn sociale tė vendit tonė. Madje efekte tė influencės otomane e mė vonė tė asaj komuniste, vazhdojnė tė shquhen lehtė nė shumė elementė tė sjelljes sonė sociale dhe politike. Gjithashtu, ndonėse turqit synuan ripėrcaktimin e qytetėrimit tė shqiptarėve  drejt lindjes, nuk mundėn ta realizonin me sukses atė, sepse shqiptarėt i kishin  tė thella rrėnjėt nė qytetėrimin perėndimor. Aq mė tepėr, pas shpalljes sė pavarėsisė, identiteti qytetėrues i shqiptarėve nuk mund tė mbetej statik, ashtu siē e lanė turqit. Ai ėshtė  njė identitet nė dinamikė.

 

Shqiptarėt janė nė proēes tė ripėrcaktimit tė identitetit tė tyre qytetėrues drejt atij perėndimor, drejt atij qytetėrimi prej tė cilit u shkėput forcėrisht shekuj mė parė.  Por, pėr tė ripėrcaktuar identitetin e qytetėrimit tė tij, - thotė profesor Samuel P. Huntington, Drejtor i Institutit tė Studimeve Strategjike tė Universitetit tė Harvardit nė SHBA - njė vend duhet tė plotėsojė tri kėrkesa: Sė pari, elita e tij politike dhe ekonomike duhet tė mbėshtesė nė pėrgjithėsi lėvizjen. Sė dyti, publiku i tij duhet tė jetė i gatshėm tė pranojė nė heshtje ripėrcaktimin dhe, sė treti, grupet dominuese nė qytetėrimin marrės duhet tė jenė tė gatshme tė pėrqafojnė ripėrcaktimin.

 

Elitat politike dhe ekonomike shqiptare, sidomos pas shpalljes sė pavarėsisė, kanė pasur pėrgjithėsisht njė orientim europiano-perėndimor. Patriotėt shqiptarė ngulėn kėmbė pėr ndėrtimin e njė shteti tė modelit perėndimor. Gjatė sundimit tė mbretit Zog, shteti mori formėn e njė shteti perėndimor. U hartuan ligje penale dhe civile tė modelit francez. Edhe martesa e Zogut me konteshėn katolike Geraldina Apony, ishte njė aleancė me Perėndimin. Pas Luftės sė Dytė Botėrore, megjithėse Shqipėria u rendit me fituesit e Luftės, ajo mbeti nė kampin komunist dhe mė pas u izolua si nga lindja e ashtu dhe nga perėndimi. Mė vonė, pas pėrmbysjes sė komunizmit, nė programet e tė gjitha forcave politike, shprehet qartė orientimi europiano-perėndimor i tyre dhe i tė gjithė klasės politike shqiptare. Edhe elita ekonomike qė filloi tė krijohet pas viteve ‘90, ka mbėshtetur orientimin perėndimor tė politikės shqiptare.

 

Edhe kėrkesa e dytė, mjaft e rėndėsishme pėr ripėrcaktimin e identitetit tonė qytetėrues perėndimor, ėshtė hapur e pranuar dhe e plotėsuar. Populli shqiptar, nė pėrgjithėsi, ka qenė i gatshėm pėr tė pranuar qytetėrimin europian jo nė heshtje, por duke u deklaruar hapur. Kjo lidhet me rrėnjėt e tij tė hershme, tė njėjta mė qytetėrimin perėndimor. Populli shqiptar ėshtė, ndoshta, i vetmi popull nė rajon qė unanimisht dėshiron integrimin nė strukturat euro-atlantike dhe qė nuk ka dilema pėr kėtė ēėshtje, do tė deklaronte nė Tiranė vite mė parė ambasadori britanik David Landsman. Dėshira e popullit shqiptar pėr tė qenė pjesė e qytetėrimit perėndimor daton shumė herėt, pikėrisht nė kohėn kur ky qytetėrim ishte drejt formimit tė tij dhe lidhet me mbėshtetjen qė shqiptarėt i dhanė prijėsit tė tij, Skėnderbeut, nė luftėn kundėr pushtimit osman.

 

Nga gjiri i popullit shqiptar apo parardhėsve tė tij, kanė dalė personalitete qė kanė dhėnė njė ndihmesė tė ēmuar nė vetė qytetėrimin kristian perėndimor. Perandorėt me origjinė ilire nė Perandorinė Romake kanė luajtur njė rol tė rėndėsishėm nė triumfin e krishtėrimit. Ndėr ta Konstandini i Madh njihet si perandori i parė qė, me autoritetin e tij, e shpalli krishterimin si besimin zyrtar fetar tė perandorisė. Pas pushtimit turk personalitete me origjinė shqiptare kanė qeverisur pėr shumė vite perandorinė osmane dhe kanė qenė tharmi nė reformimin dhe orientimin perėndimor tė saj.Mehmet Ali Pasha, mbret i Egjyptit, i thirrur ndryshe si “ithtar i armatosur i civilizimit europian nė vendet arabe”, i biri tij, Ibrahimi, i cili predikoi dhe zbatoi njė tolerancė fetare tė niveleve europiane apo dhe Qemal Ataturku , themelues i Turqisė moderne,janė disa prej tyre.

 

Edhe gjatė regjimit komunist, pavarėsisht nga propaganda qė zhvillohej pėr krijimin e “njeriut tė ri”, nuk u arrit qė nė masat popullore tė rrėnjosej njė frymė antiperėndimore.Ėndrra pėr perėndimin manifestohej nė forma nga mė tė ēuditshmet, qė fillonin nga imitimi i modės, ndjekja e programeve televizive vjedhurazi dhe deri te prirja pėr tė kaluar nė Perėndim kur e kujt t’i jepej mundėsia, prirje qė u finalizua me eksodet e mėdha nė agoninė e regjimit komunist.

 

Faktori tretė i rendėsishėm nė ripėrcaktimin e qytetėrimit tė shqiptarėve nuk ėshtė vetėm nė dorė tė shqiptarėve.Gatishmėria qė grupet dominuese nė qytetėrimin perėndimor tė pėrqafojnė ripėrcaktimin e shqiptarėve mė shumė ėshtė nė dorė tė politikės dhe qytetarėve europianoperėndimorė. Detyra jonė ėshtė tė punojmė nė realizimin e detyrave dhe plotėsimin e kushteve tė vėna nga pranuesit, tė prodhojmė siguri e tė mos eksportojmė kriminalitet. Mė pas fjala e fundit i takon politikanėve dhe qytetarėve europianoperėndimorė.

 

Pėrfundimisht, pushtimi pesėqindvjeēar turk i ndau pėrkohėsisht shqiptarėt nga qytetėrimi perėndimor, por nuk i bashkoi dot plotėsisht mė atė lindor.Identiteti qytetėrues i shqiptarėve ėshtė nė dinamikė dhe po ripėrcaktohet drejt atij perėndimor. Elita politike dhe ekonomike si dhe i gjithė populli shqiptar e mbėshtesin hapur kėtė ripėrcaktim. Mbėshtetja qė Europa dhe Amerika i ka dhėnė Shqipėrisė pas fillimit tė proēeseve demokratike, nėnshkrimi sė afėrmi i  marrėveshjes sė stabilizim asociimit dhe premtimi pėr t’u anėtarėsuar nė NATO nė vitin 2008, tregojnė se dhe grupet dominuese nė qytetėrimin perėndimor janė tė gatshėm qė tė pėrqafojnė ripėrcaktimin e shqiptarėve drejt qytetėrimit tė tyre.

 

Nė njė debat tjetėr qė kėto ditė u organizua nė Tiranė, At Pėllumi apeloi dhe u lut qė tė ruhet identiteti fetar shqiptar. Ai, veē tė tjerash tha se, “islamizmi shqiptar” ėshtė njė nga vlerat mė tė ēmueshme nė shoqėrinė tonė por edhe nė Evropė. Al Pllumbi e di faremirė se islamizėm kombėtar nuk mund tė ketė, sepse islami ėshtė fe universale. Kur jemi kėtu, cilat janė rreziqet pėr njė shoqėri e cila pėrballet me tendencat e asimilimit kombėtar nė emėr tė “universalizmit fetar”!

 

Apeli i At Zef Pellumbit, ėshtė apel i dhėnė nė kohėn e duhur. Ėshtė e vėrtetė se islamizmi, si besim fetar nė shumicė tek shqiptarėt, ka luajtur njė rol kryesor nė krijimin e njė prej vlerave mjaft tė rėndėsishme tė kombit shqiptar dhe tė shoqėrisė shqiptare, tolerancės fetare . Toleranca jone fetare ėshtė cilėsuar dhe nga perėndimi si njė vlerė qė do t’i ndihmojė shqiptarėt tė integrohen nė Europė. Islami mė tė vėrtetė ėshtė fe universale, por edhe popujt qė historia i ka lidhur me atė  besim fetar, arrijnė t’i japin atij disa tipare tė veēanta. Duke qenė prezent nė Shqipėri, nė njė vend europian, pėr rreth 500 vjet, islamizmi ka marre tiparet e  njė islamizmi europian, jo kopje e plotė e atij arab.Kjo nuk do tė thotė se islamizmi ėshtė nacionalizuar, ajo pėrsėri ėshtė fe universale, por me disa tipare autoktone,siē thoni ju, tė pranueshme dhe nga europianėt.

 

Ta konkretizojmė: At Pėllumi, duke apeluaer nė ruajtjen e islamit autokton ndėr shoqėrinė tonė, sikur shpreh brengėn faqe pėrpjekjeve gjithnjė e mė tė mėdha pėr t’ia ndėrruar imazhin e jashtėm shqiptarit. Ku konsistojnė pėrpjekjet e ndryshme qė shqiptarėt tė arratisen nga pamja e vete perėndimore.

 

Thirrja e At Pėllumbi pėr ruajtjen e islamit autokton  pasqyron shqetėsimet e herepashershme qė janė pasqyruar dhe nė shtypin shqiptar, lidhur me pėrpjekjet qė po bėjnė rrymat ekstremiste si vahabi-selefizmi pėr tė depėrtuar nė islamin ballkanik e atė shqiptar.Kjo rrymė fetare fundamentaliste ėshtė e papranueshme dhe nga shume shtete te tjera me shumicė popullsie myslimane.Thirja e At Pėllumbit i bashkohet reagimit tė shumė intelektualėve shqiptarė pėr ketė ēėshtje. Ajo nuk ėshtė thirrje qė shqiptarėt tė heqin dorė nga feja e tyre, por ta ruajnė atė nga mishi i huaj.Nė fakt ruajtja e islamit autokton nė njė farė mėnyrė ėshtė dhe pėrpjekje pėr tė pėrmirėsuar imazhin e Shqipėrisė. Nuk duhet tė harrojmė pėrpjekjet dhjetra vjeēare tė fqinjėve tanė sllavoortodoksė pėr t’i paraqitur shqiptarėt , myslimanė njėlloj si arabėt,si mish i huaj nė Ballkan dhe nė Europė.Apeli merr vlera sidomos tani kur ėshtė intesifikuar kjo propogandė kundėr shqiptarėve nė prag tė pėrcaktimit tė statusit pėrfundimtar tė Kosovės.Edhe vizita me datė 28 Qershor e Koshtunicės nė Gazimestan, pikėrisht nė pėrvjetorin e luftės kundėr turqve, donte t’i kujtonte Europės, gjoja, sakrificėn serbe nė mbrojtje tė krishterimit nga myslimanėt.Por, Koshtunica harroi se Europa sot ka parametra tė tjerė pėr tė vlerėsuar “pėrkushtimin” e Serbisė  ndaj qytetėrimit tė saj.

 

Megjithatė, duhet pranuar se islami ėshtė fe e paqes dhe e tolerancės, fe pėr tė gjithė popujt, pėr tė gjitha kohėrat dhe nė tė gjitha vendet. Kodet kanunore shqiptare janė shumė tė pėrafėrta me kodet islame, sidomos nė sferėn e moralit, nė sferėn e ndamjes sė mirės nga e keqja. Shqiptari mysliman reflekton energji pozitive tė pakontestueshme pėr shoqėrinė perėndimore. Sė kėndejmi, prej nga tėrė ai insistim pėr demonstrim formal tė shpirtėrores?

 

Islami, ashtu si dhe besimet kryesore tė tjera fetare ėshtė fe e paqes dhe e tolerancės. Por, imazhi i fesė islame si fe e paqes po rrezikon tė cėnohet rėndė nga veprimet e dhunshme tė kryera apo tė nxitura vitet e fundit, nė emėr tė kėsaj feje, nga individė, organizata terroriste apo dhe shtete te vecanta. Nga ana tjetėr,  mungesa e njė qendre tė vetme shpirtėrore e zyrtare pėr interpretimin e  unifikuar  tė cėshtjeve tė diskutueshme brenda vetė filozofisė islame, ju ka lėnė hapėsirė interpretimeve tė gabuara e abuzive me qėllime tė caktuara. Vakuumi i krijuar nė kėtė drejtim  pas rėnies sė Perandorisė Osmane, ka krijuar hapėsirat pėr keqinterpretimin e keqpėrdorimin e kėtij besimi edhe pėr interesa politike tė grupimeve tė caktuara. Nė emėr tė islamit flet dhe Osama Bin Laden. Ne emėr te islamit ka vrarė me mijėra myslimanė, bile dhe fėmijė edhe Al Zarkawi. Ėshtė, nė rradhė tė parė, detyrė e vetė vendeve tė komunitetit islam, tė mendojnė mė shumė pėr  tė mbrojur fenė e tyre nga abuzuesit me tė, tė hartojnė strategjitė e duhura dhe tė gjejnė format e metodat pėr tė mbrojtur fenė islame nga pengmarrja.Nė kushtet e shqiptarėve, tė cilėt kanė tre besime fetare, kjo ėshtė detyrė e tė gjithė shoqėrisė dhe jo vetėm e myslimanėve. Vetėm kėshtu myslimanėt shqiptarė, ata tė besimeve tė tjera si dhe e gjithė shoqėria, do tė ēlirojnė vetėm energji pozitive tė pakontenstueshme pėr shoqėrinė perėndimore. Kjo jo thjesht se i pėlqen perėndimit ku  duam tė aderojmė, por i shėrben kombit shqiptar, integrimit tė tij e sigurisė sonė kombėtare.

 

Jeni tė njohur si studiues i respektueshėm i sekteve fetare, nė veēanti, i vehabizmit. Cka i lidhė shqiptarėt me kėtė doktrinė filozofiko-religjioze. Cka e karakterizon kėtė doktrinė dhe ku mund tė gjendet ndonjė pikė e pėrbashkėt ne mes tė vehabizmės dhe shqiptarizmės.

 

Deri me sot pėr vahabizmin kane shkruar shumė studiues. Unė jam pėrpjekur ta shoh edhe nė njė kėndvėshtrim tjetėr rrezikshmėrinė qė kjo rrymė paraqet pėr sigurinė tonė kombėtare e demokracinė shqiptare. Themelues i vehabizmit ėshtė Muhammed ibn Abdulvehhab, lindur nė vitin 1703, afėr Rijadit, nė Arabinė Saudite. Vahabizmi ėshtė ajo rrymė nė islam qė promovon vlerat fetare mbi ato kombėtare. Vahabizmin nuk e lidh asgjė me shqiptarėt. Pėrkundrazi,  ata sot kanė bėrė target myslimanizmin tradicional shqiptar.Ata janė pėrjashtues jo vetėm pėr besimet e tjera fetare si krishtėrimi, por edhe pėr variantin e besimit islam qė praktikojnė shqiptarėt. Pėr ta janė tė papranueshme simbolet dhe festat kombetare qė nuk pėrputhen me ato fetare. Prioritare, sipas tyre, ėshtė feja e pastaj kombi.

 

Vahabitėt, qė nė fillimet e tyre kundėrshtonin ēdo tė re nė fenė islame. Lėvizjen pėr mėsimin e fesė islame direkt nga libri i Zotit e tradita profetike, ata e kthyen nė njė luftė tė vėrtetė.Sipas tyre fitorja arrihet vetėm duke bashkuar shpatėn me mendimin.Njerėzit qė nuk u binden urdhėrave tė zotit nuk ėshtė e nevojshmė tė sqarohen, kundėr tyre duhet tė luftohet. Me ndonjė ndryshim, pėr shkak tė kohės qė jetojmė, nė thelb, ky ėshtė  dhe pozicioni i vahabitėve tė kohėve moderne.Pushtimi prej tyre i vendeve tė shejta dhe zbulimi mė vonė i burimeve tė mėdha tė naftės, bėnė qė ekspansioni vahabit tė jetė nė rritje nė tė gjithė botėn.

 

Shqipėria, ndonėse ishte pjesė e Perandorisė Osmane, duke qenė shume larg zonės sė ndikimit vahabit, vazhdoi tė aplikonte atė traditė islame qė sollėn turqit dhe qė ishte shumė tolerante krahasuar me atė qė pėrpiqeshin tė pėrhapnin vahabitėt. Ndėrkohė, nė historinė e islamit, shqiptarėt kanė dhėnė njė kontribut tė ēmuar nė goditjen e kėsaj rryme tė rrezikshme pėr vetė islamin. Mjafton tė pėrmėndim shpartallimin qė ju bėri vahabitėve shqiptari Ibrahim Pasha, i biri i sundimtarit tė Egjiptit.Pas vitit 1990,  afėrsisht 260 vjet mė vonė, lėvizja vahabite kishte tashmė ambicie ndaj myslimanėve evropianė  tė larguar me kohė, sipas tyre, nga tradita profetike. Kėmbėngulja e tyre pėr tė depėrtuar nė islamin shqiptar dhe egėrsia nė sjelljen e tyre,duket si njė hakmarrje pėr atė qė ju bėri Ibrahim Pasha shekuj mė parė.

 

Vahabizmi si lėvizje fetare nuk ėshtė fenomen vetėm pėr Shqipėrinė. Pas shembjes sė komunizmit nė Europen Lindore, nėpėrmjet Organizatave Joqeveriare nga vendet e Gjirit, kjo lėvizje filloi tė pėrhapej ndėr myslimanėt e Bullgarisė, Bosnjes,  Shqipėrisė, Maqedonisė e pas vitit 1999 dhe nė Kosovė. Synimi i kėsaj lėvizje ėshtė arabizimi i islamit ballkanik. Lėnia e hapėsirave te veprimit tė kėsaj rryme nė fenė islame nė hapėsirat shqiptare, indirekt do tė thotė tė ndihmosh propagandėn antishqiptare tė qarqeve  mė tė errėta sllavo ortodokse. Pėrkundrazi, ngushtimi i hapėsirave tė veprimit tė vahabizmit, do tė ishte njė kontribut i vyer jo vetėm pėr myslimanizmin tradicional shqiptar, por dhe pėr integrimin euroatllantik tė shqiptarėve e pėr sigurinė tonė kombėtare.

 

Tė flasim pak pėr sektet e tjera fetare qė hasen sidomos nė Shqipėri. Nėse pėr sektet fetare islame mund tė thuhet se janė nė ekspansion, sektet e tjera fetare, ndonėse tė kujdesshme, i kanė sjellė mjaft kokėēarje shqiptarėve. Nėn emrin e atyre sekteve pati edhe vetėvrasje por edhe dukuri tė tjera tė shėmtuara qė kulmuan me aktivitete pedofile.

 

Megjithė traditėn tolerante nė ēėshtje fetare, shoqėria shqiptare pas vitit 1990, u gjend e papėrgatitur dhe u ekspozua menjėherė jo vetėm ndaj formave tė reja tė islamit dhe tė krishterimit, tė panjohura mė parė, por edhe ndaj njė numri sektesh e ndikimesh tė jashtme. Gjithashtu, futja e Dėshmitarėve tė Jehovait nė skenėn e besimeve fetare nė Shqipėri, pėrveē xhelozisė sė besimeve tona tradicionale, u pasua nga njė serial vetėvrasjesh tė miturish nė fillim tė vitit 2005. Pėr vetėvrasjet, media fajėsoi edukimin fetar tė dėshmitarėve, megjithėse edhe pas akuzave, gjer mė sot, nuk ka patur asnjė provė pėr tė dėshmuar kėtė fakt. Nė disa raste, vetė autoritetet e besimeve zyrtare fetare nė vendin tonė, kanė denoncuar prezencėn e  misionarėve tė huaj fetarė, tė cilėt, gjoja, operojnė nė emėr tė tyre, por qė nuk dihet kė pėrfaqėsojnė.

 

Krizat dhe destabiliteti politik, social, ekonomik, financiar qė ka pėrjetuar vendi ynė gjatė tranzicionit (vitet 1991, 1992, janar-mars 1997, shtator 1998), tė shoqėruara me mungesėn e shtetit ligjor dhe me cėnime tė rėnda tė rendit dhe sigurisė; mungesa  e financimeve nga shteti dhe shpresa tek ndihmat qė vinin nga jashtė; mungesa e njė ligji mbi komunitetet fetare; pozicioni i pėrshtatshėm gjeografik i Shqipėrise midis Lindjes dhe Perendimit dhe dominimi nė numėr i popullsisė myslimane ; mungesa e strukturave efiēente shtetėrore qė tė merren me menaxhimin e raporteve ligjore dhe tė  detyrimeve tė ndėrsjellta tė shtetit me komunitetet fetare, janė disa nga faktorėt qė i lanė hapėsirė ardhjes nė Shqipėri tė lloj - lloj sektesh e lėvizjesh fetare,veprimtaria e te cilave ishte e ndaluar me ligj nė shumė shtete.

 

Ka njė masė deri ku mund tė shkojė liria e mendimit dhe veprimit! Shteti shqiptar, i pėrballur me nevojėn e skajshme pėr t’u dėshmuar si shoqėri demokratike, lė pėrshtypjen se nuk ka kurrfarė platforme pėr sa i pėrket rujtjes sė vlerave shpirtėore, tė atyre vlerave qė historikisht kanė qenė tipare tė shqiptarit qoftė i krishter apo mysliman. Apo kemi tė bėjmė tashmė me njė “komunitet ekstremist fetar” pėrballė sė cilės shteti sillet mjaft me kujdes.

 

Populli shqiptar, gjatė historisė sė tij ka kaluar nė shumė luftra e kalvare, por nė asnjė rast nuk ka patur konflikte tė brendshme fetare. Qėnia nė themel tė identitetit kombėtar tė shqiptarėve jo i fesė, por i gjuhės, traditės e kulturės; prezenca e njė feje islame pėrgjithėsisht popullore dhe e zbutur nga bektashizmi; urrejtja dhe lufta kundėr rrymave intolerante nė islam siē ishte vahabizmi; ftohja e detyruar  e brezit tė ri  tė shqiptarėve ndaj fesė gjatė regjimit komunist; moskthimi i konflikteve ekonomike e shoqėrore nė konflikte fetare si dhe tradita e forcave politike tė cilat historikisht, nuk kanė synuar qė tė krijojnė njė elektorat mbi baza fetare, janė disa nga faktorėt qe i kanė ruajtur besimet fetarė nga  fanatizmi, ekstremizmi apo fondamentalizmit fetar dhe qė kanė ēimentuar tolerancėn fetare tė Shqiptarėve. Por, pėr tolerancėn fetare ėshtė shtuar rreziku nga “importimi” i rrymave tė tilla nga jashtė. Importimi  nė mėnyrė tė pakontrolluar i njė sėrė sektesh e rrymash fetare, tė cilat cėnojnė tė drejtėn e shqiptarėve pėr tė ushtruar besimet e tyre tradicionale fetare, sekte e rryma prej tė cilave kanė frikė dhe shtete me demokraci tė konsoliduar, kėrkon njė rol nė rritje tė agjensive ligjzbatuese. Ėshtė detyrė e tyre tė  respektojnė lirinė e besimeve fetare, por dhe tė mos lejojnė qė abuzimi me kėto liri tė cėnojė sigurinė kombėtare. Nuk duhet lejuar krijimi i asaj qė ju e quani “komunitet ekstremist fetar”. Nė tė kundėrtėn, sigurinė kombėtare e kėrcėnon njė rrezik serioz. Neutraliteti pasiv ndaj cėshtjeve fetare nė kėto vite, i ka hapur jo pak probleme Shqipėrisė. Prandaj shteti duhet tė lėvizė nga pozicioni i neutralitetit pasiv  nė atė tė laicitetit veprues. Qendra Shqiptare e Studimeve pėr Sigurinė Kombėtare nė vazhdimėsi ka argumentuar se, “laiciteti aktiv” do tė ishte pozicioni mė i pėrshtatshėm i shtetit shqiptar nė raport me besimet fetare. Nėpėrmjet studimeve dhe artikujve, ajo ėshtė pėrpjekur tė sensibilizojė autoritet shtetėrore, ato fetare dhe shoqėrinė civile pėr rėndėsinė qė ka ky problem pėr sigurinė kombėtare.

 

Simbolet fetare nė asnjė vend nė botė nuk janė kulte fetare! Nė Shqipėri, njė kohė po lulėzonin kryqet nėpėr vende tė larta qė mund tė shihen nga njė distancė disakilometrėshe! Komuniteti mysliman kėtyre provokimeve nisi t’u pėrgjigjet me “mohim” tė Skėnderbeut, tė Nėnės Tereze dhe disa figurave kombėtare tė pėrkatėsisė krishtere! Sekretari gjeneral i Komunitetit, Sali Tivari u vra dhe ajo vrasje akoma nuk u ndriēua! Ju, si luftėtarė i pakompromis kundėr atyre qė manipulojnė nė emėr tė fesė isklame, pėr mrekulli i shpėtuat atentatit! Kush po i fryen dhe kujt i duhen kėto polarizime kaq tė rrezikshme tė shoqėrisė shqiptare!

 

Ėshtė e vėrtetė qė ka patur njė moment kur segmente tė caktuara nga komunitetet tradicionale fetare jo myslimane, janė pėrpjekur tė tregojnė njė prezencė mė tė madhe tė tyre, duke ndėrtuar simbole fetare ne vende tė dukshme, jashte objekteve tė tyre tė kultit, ēka nuk ka qenė nė traditėn shqiptare. Kjo ka ndodhur nė muajin dhjetor tė vitit tė kaluar, nė tre kodra tė zonės sė Bushatit, kur u vendosėn pa leje, nė prona publike kryqe tė mėdha, simbole tė besimit katolik. Banorė tė kėsaj zone, tė besimit mysliman, sipas myftinisė atje, janė ankuar dhe kanė kėrkuar qė kryqet tė vendosen brenda objekteve fetare. Nė tė vėrtetė pėplasja ishte mė shumė mediatike.Duket, dikujt i interesonte mė shumė zhurma qė po bėhej pėr kėtė problem. Pėrplasjet e nxitura pėr simbolet fetare, synojnė t’i paraqesin tė rrezikuara besimet fetare kristiane nė Shqipėri. Qendra Shqiptare e Studimeve pėr Sigurinė Kombėtare, qė nė muajin Mars tė vitit tė kaluar, duke analizuar rastet e vendosjes pa leje dhe dėmtimit tė kryqeve nė Elbasan e Xarė tė Sarandės, paralajmėroi pėr rrezikshmėrinė dhe pasojat e pėrplasjeve pėr simbolet fetare.

 

Pėrveē papėrgjegjshmėrisė sė strukturave tė pushtetit vendor qė lejonin ngritjen pa leje, nė prona publike, tė objekteve tė tilla si dhe papėrgjegjshmėrisė dhe tendencės pėr protagonizėm qe janė vėnė re herė pas here nė segmente tė caktuara tė  strukturave rajonale tė komuniteteve fetare, ka patur dhe faktorė tė jashtėm tė interesuar pėr cėnimin e tolerancės fetare nė vendin tonė. Pėr rastin e kryqeve tė Bushatit shtypi, nė dy raste, duke ju referuar burimeve tė Shėrbimit Sekret Shqiptar, raportoi pėr mundėsinė qė, “celula tė shėrbimeve sekrete tė fqinjėve veriorė po tentojnė tė krijojnė vatra tensioni pėr tė spostuar vėmendjen nga situatat mjaft tė rėndėsishme pėr tė ardhmen e rajonit”.

 

Edhe mė parė, burime tė besueshme  tė komunitetit tė shėrbimeve tona ligjzbatuese, kanė raportuar raste kur shėrbimet sekrete serbe kanė nxitur veprimet radikale nė besimet tona fetare. Ato kanė vite qė e nxisin kėtė radikalizim dhe propagandojnė rrezikun e islamit radikal ndėr shqiptarėt nė Ballkan. Synimi i tyre ėshtė tė kompromentojnė pėrpjekjet e Kosovės pėr pavarėsi dhe ta mohojnė opsionin e pavarėsisė si njė zgjidhje pėr stabilitetin e Europės. Serbėt duket, kanė njė strategji pėr kėtė qėllim, strategji qė pėrfshin qė nga angazhimi i shėrbimeve tė fshehta e deri tek propaganda nė media.

 

Nė historinė kombėtare vend meritor dhe jashtėzakonisht tė rėndėsishėm zė edhe komuniteti ortodoks shqiptar. Maqedonasit pretendojnė se nė Shqipėri jetojnė mbi 300 mij ortodoksė, po kėshtu mendojnė edhe grekėt! Nė emėr tė ortodoksizmės shprehen pretendime madje edhe territoriale nė dėm tė Shqipėrisė. Shqiptarėt, sidomos shteti shqiptar, pėr hirė tė Fan Nolit, ia kan borxh kėtij komuniteti qė t’ia rikthejnė atė shkėlqim dhe vlera kombėtare. Shėrbime tė ndryshme sekrete ortodokse synojnė qė kurdoherė njė pjesė tė Shqipėrisė ta destabilizojnė pėrmes elementit fetar ortodoks.

 

Ėshtė e vėrtetė qė komuniteti ortodoks shqiptar ėshtė njė pjesė jashtėzakonisht e rėndėsishme e koloritit fetar shqiptar. Elita e patriotėve shqiptarė, tė pėrbėrė nga personalitete tė tre besimeve kryesore fetare, menjėherė pas krijimit tė shtetit tė pavarur shqiptar, gjithmonė janė pėrpjekur tė pėrhapin frymėn qė besimet fetare, pavarėsisht nga pesha nė numėr, duhet tė trajtoheshin, tė pėrfaqėsoheshin e ta ndjenin veten tė barabarta. Pra, asnjėri komunitet fetar, tė mos e ndjente veten nė minorancė.Kjo ka qenė shtylla e dialogut ndėrfetar dhe tolerancės fetare nė vendin tonė.

 

Patriotėt shqiptarė me nė krye Nolin, arritėn shkėputjen nga kisha greke dhe shpallėn krijimin e Kishės Autoqefale Shqiptare qė nė shtator 1922. Kjo u njoh si e tillė dhe nga simotrat e saj  nė vitin 1937. Pas pėrmbysjes sė komunizmit, komuniteti shqiptar ortodoks nė Shqipėri u ndihmua pėr rimėkėmbjen e infrastrukturės si dhe me kuadro fetarė nga ana e kishės ortodokse greke. Debate shpėrthyen, pasi nė kundėrshtim me statusin dhe  praktikėn e ortodoksisė shqiptare, nė krye tė kėsaj kishe u vendos njė shtetas grek. Vitet kaluan  dhe, megjithėse janė bėrė pėrpjekje serioze pėr krijimin e klerit vendas tė kėsaj kishe, problemi i primatit akoma nuk ėshtė zgjidhur. Nė shumė raste, nė opinionn vendas, ėshtė vėnė nė dyshim autoqefalia e kėsaj kishe. Mė i fundit ėshtė rasti i pėrfshirjes sė segmenteve vendorė tė kėsaj kishe nė skandalin e zhvarrimit tė eshtrave tė ushtarėve grekė nė Kosinė tė Pėrmetit.Gjithsesi, besimtarėt ortodoksė shqiptarė do tė dinė ta zgjidhin kėtė “krizė identiteti„ tė kishės tyre dhe do t’i rikthejė asaj shkėlqimin e humbur tė  kohės sė Nolit.

 

A mendoni dhe a prisni qė njė ditė komunitetet myslimane tė shqiptarėve, nė bashkėpunim me organet gjegjėse shtetėrore, tė dalin dhe publikisht tė kėrkojnė ruajtjen e pėrkatėsive tona fetare nga tentativat e elementeve tė diskutueshme qė pėrpiqen tė infiltrohen nė emėr tė feve!

 

Aktualisht ka njė ndėrgjegjėsim mė tė madh jo vetėm tė strukturave shtetėrore, por dhe tė vetė komuniteteve fetare, tė intelektualėve dhe nė pėrgjithėsi tė shoqėrisė civile ndaj rasteve tė raportuara si kėrcėnime tė tolerancės fetare apo tentativave tė elementėve tė diskutueshėm  qė pėrpiqen tė infiltrojnė nė emėr tė fesė.

 

T’i kthehemi edhe njėherė fillimit tė bisedės! Nuk ka kurrfarė dyshimi se, “detyrimi” i shqiptarėve, qoftė ai edhe vullnetar, i brendshėm, pėr tė hequr dorė nga myslimanizmi nė favor tė evropianizmit, nė botėn perėndimore pėrceptohet si akt i shėmtuar, si njė vetėvrasje shpirtėrore! Atėherė, prej nga sėrė angazhime qė Evropės t’i qasemi si shqiptarė tė krishterė apo edhe atesitė. Nė shtetet perėndimore sot kemi miliona shqiptarė myslimanė tė cilėt bashkėjetojnė mrekullueshėm me perėndimorėt!

 

Askush nė Europė nuk na kėrkon ne shqiptarėve se nėse duam tė pranohemi nė BE, duhet tė heqim dorė nga myslimanizmi e tė bėhemi tė krishterė. Tolerancėn dhe koloritin tonė fetar Europa e quan njė vlerė tonėn mjaft pozitive, vlerė e cila do tė na ndihmojė t’i bashkangjitemi familjes sė pėrbashkėt europiane. Prandaj ėshtė e domosdoshme ruajtja dhe promovimi i kėsaj vlere.

 

Cila ėshtė fuqia e Institucioneve tona fetare pėr t’i ruajtur vlerat e mirėfillta fetare si dhe komunitetet e veta nga ndikimet e ndryshme qė shiten pėr fe!

 

Institucionet tona fetare kanė filluar tė ndėrgjegjėsohen mbi domosdoshmėrinė e ruajtjes sė vlerave dhe tė komuniteteve tė veta fetare nga ndikimet e ndryshme qė i kundėrvihen traditės sonė fetare. Por ėshtė e domosdoshme qė kėtyre institucioneve t’ju rritet pavarėsia nga ndihmat ekonomike qė vijnė nga jashtė. Kjo arrihet nė dy mėnyra, duke i kthyer atyre sa mė shpejt pronat e sekuestruara gjatė regjimit komunist si dhe duke i mbėshtetur pjesėrisht financiarisht nga shteti deri sa ato tė mėkėmben ekonomikisht.

 

Sa ėshtė ndihma e gjithanshme e shtetit nė favor tė kėtyre Institucioneve, tė cilat, pėr shkaqe sidomos finansiare, janė tė pafuqishme pėr t’u pėrballur me individė e grupacione qė synojnė institucioanlizimin e tyre, madje edhe depėrtimin nė instanca mė tė larta shtetėrore, gjithnjė duke synuar realizim tė qėllimeve tė tyre nebuloze, pėr tė mos thėnė, tė dyshimta.

 

Siē e theksova dhe mė lart ėshtė e domosdoshme rritja e pavarėsisė ekonomike tė institucioneve tona fetare. Ky ėshtė njė problem me ndikime mjaft tė rėndėsishme nė sigurinė tonė kombėtare.Eksperienca ka treguar se ndihmat nga jashtė kanė qenė gjithmonė tė kushtėzuara. Vahabitėt filluan tė depėrtojnė nė Shqipėri pikėrisht se pėrfituan nga mbėshtetja financiare e OJQ-ve arabe e nga varfėria ekonomike e komunitetit mysliman shqiptar. Po kėshtu dhe sektet e tjera fetare  kanė mundur tė rrisin prezencėn e tyre nė trojet shqiptare sepse kanė patur suporte tė fuqishme e tė dyshimta ekonomike. Pikėrisht kėtu duhet tė ndihet dora e shtetit. Ai nuk duhet tė jetė nė rolin e sehirxhiut. Shteti duhet tė gjejė rrugėt pėr mbėshtetjen financiare tė komuniteteve fetare tradicionale. Njėkohėsisht, duhet tė kalojė “nė sitė” financimet e dyshimta ndaj individėve apo grupacioneve qė synojnė institucionalizimin e tyre. Kjo nuk cėnon lirinė fetare por, pėrkundrazi, i garanton ato. Shumė kohė mė parė, pas shpalljes sė pavarėsisė, patriotėt shqiptarė, kėto probleme i kanė vlerėsuar si shumė tė rėndėsishme dhe me njė ndikim tė madh nė tė ardhmen e shtetit tė ri qė po ndėrtonin. Pėr tė parandaluar vėnien e besimeve fetare nėn kontrollin e tė huajve,shtetarėt  nė atė kohė krijuan infrastukturėn e nevojshme ligjore dhe zgjidhėn ligjėrisht qė nė vitin 1923 qė kleri fetar do tė financohet pjesėrisht nga arka e shtetit, nė raport me numrin e popullsisė sė ēdo besimi. Ligjvėnėsit nė atė kohė ishin tė bindur mbi domosdoshmėrinė e pavarėsisė sė klerit  nga financimet e huaja. Ky ėshtė njė shembull pėr t’u ndjekur dhe nga shtetarėt e sotėm.Komunitetet tradicionale fetare nė Shqipėri besojnė shumė nė premtimin e dhėnė nga Kyreministri Berisha pėr kthimin e kompesimin e pronave tė tyre, tė sekuestruara gjatė regjimit komunist.

 

Ju udhėhiqni njė Institucion qė ėshtė organizatė jofitimprurėse dhe qė nė masė tė konsiderushme ka lėvruar dukrui qė dėmtojnė jo vetėm trungun kombėtar por edhe atė fetar tė shqiptarėve. A keni menduar qė, njė ditė, tė iniconit ndonjė kongres me tė gjithė klerikėt shiptarė, hoxhallarė e priftėrinjė! Nėse do tė organizohej njė takim i tillė, na thuani tri pika prioritare rreth tė cilave ka nevojė urgjente tė debatojė kleri ynė fetar!

 

Qendra Shqiptare e Studimeve pėr Sigurinė Kombėtare ėshtė  njė organizatė jofitimprurėse e cila ka pėr mision studimin dhe evidentimin e faktorėve tė cilėt pėrbėjnė kėrcėnim pėr integritetin territorial, sovranitetin dhe identitetin kombėtar, promovimin e tė drejtave tė njeriut dhe tė drejtave tė minoriteteve, mbrojtjen dhe  zhvillimin e institucioneve demokratike e kushtetuese, kontributin pėr arkitekturėn e re tė sigurimit rajonal dhe mbėshtetjen e detyrimeve dhe marrėveshjeve ndėrkombėtare tė Shqipėrisė, tė cilat janė dhe objektivat e sigurisė sonė kombėtare. Gjithashtu, ajo ka pėr mision studimin  dhe evidentimin e faktorėve politikė, socialė, psikologjikė, etj., qė bėjnė tė mundur pėrhapjen e fenomeneve tė rrezikshme pėr sigurinė kombėtare si krimi i organizuar, trafiqet e paligjshme nė pėrgjithėsi dhe nė mėnyrė tė vecantė trafiku i qenieve njerėzore, fenomenit tė gjakmarrjes dhe studimi i kriminalitetit e terrorizmit nė pėrgjithėsi, studime kėto qė do tė kryhen nė nivel kombėtar dhe nė nivel rajonal.

 

Nė mėnyrė tė veēantė Qendra jonė ėshtė e angazhuar nė studimin dhe evidentimin e atyre vlerave kombėtare dhe faktorėve qė kanė mundėsuar tolerancėn fetare nė vendin tonė dhe nė hapėsirėn mbarėshqiptare si dhe rreziku qė paraqet pėr sigurinė cėnimi i kėsaj tolerance. Por Qėndra Shqiptare e Studimeve pėr Sigurinė Kombėtare, nėpėrmjet ekspertėve tė sajė, propozon dhe zgjidhjet pėr problemet shqetėsuese. Ajo harton politika dhe strategji pėr format dhe metodat qė duhet tė ndiqen pėr parandalimin e fenomeneve qė kėrcėnojnė sigurinė kombėtare, bashkėpunon me struktura tė legjislativit pėr hartimin e projektligjeve, si dhe prezantimin e  tyre me synim  sensibilizimin e organizmave shtetėrore dhe shoqėrinė civile pėr kėto probleme.

 

Qendra Shqiptare e Studimeve pėr Sigurinė Kombėtare nė Shqipėri ka dhėnė kontributet e saj pėr problemet qė pėrmendėm mė lart dhe ėshtė njė zė qė merret nė konsideratė.  Qendra po hap filialin e sajė nė Prishtinė dhe, sė shpejti, nė pėrputhje me ligjet e shtetit maqedonas, do tė jetė prezent dhe nė Shkup e mė pas dhe nė Malin e Zi.

 

 

 

Intervista ėshtė realizuar nė Tiranė nga gazetari i “Hėna e re”Avni Halimi